zvalia

×zvalia (l. zwola) sf. BzB341 valia, sutikimas, palankumas: Tuogi velinas tur jo (Kristaus) bijotisi ir Kristaus prisakytas nemintas be zvalios savo tur iš žmogaus išeiti, nuog jo atstoti ir daugiaus jo nebekibinti BPI282. Kaip kada sakytų, jei karalystė kokia savėje nesuder, bet pryšinasi, tada ji be zvalios tur pūsta būti ir pagesti BPI300. Kiek buvo seserų, kurios be zvalios turėjo regėti, jog jos mielas brolaitis teipo baisiai buvo želnierių Herodo smerčiop bjaurosp dedamas BPI106. Jis tur prisileisti ir su juo gerti be (dinkos užbraukta) zvalios BBSir29,32.